Koridorius

Išėjusi į koridorių, Yua ėmė dairytis skelbimų lentos, o ją susiradusi skaitė visus skelbimus ir ieškojo būdo patekti į mokinių tarybą.

Ant skelbimų lentos buvo prikabintą įvairiausių, spalvotų skelbimų. Didžioji dalis buvo sporto klubai ieškantys narių, keli reklaminiai skelbimai. Dauguma skelbimų buvo užklijuoti ant kitų, vis dėlto dabar buvo būrelių sezonas. Mokinių tarybos skelbimas buvo gerai paslėptas, nes niekas jų neatnaujina, o kaba dar prieš būrelių sezoną. Ant jo parašyta nedaug, tik primenama apie rinkimus ir registracija Geografijos kabinete, priešais mokytojų kabinetą.

Yua ilgokai nužiūrinėjo ivairiausius skelbimus, vėliau net rankomis ėmė sklaidyti kadangi dar kiti buvo po apačia. Ir galų gale, kada jau galvojo kad be reikalo čia knisasi ir raibo akys, atrado raštelį. Dabar reikėjo rasti geografijos kabinetą. Va ką reiškia būti naujoke mokykloje. Nieko nėra paprasto. Atsiduso ir žygiavo koridoriumi dairydamasi reikiamų durų. Radusi prie jų sustojo ir pasibeldė.

Pasibeldus į duris, jos iškart prasivėrė. Panašu, kad nebuvo pilnai uždarytos ir beldimas jas pastūmė. Pirmiausia pasimatė betvarkė. Viskas stovėjo gražiose krūvelėse, bet tų krūvelių buvo per daug. Viduje bėgiojo du studentai, vaikinas ir panelė, ir vienas vaikinas ramiai sėdėjo prie kompiuterio ir kažką žaidė.

Prasivėrus durims, nedrąsiai dar jas plačiau pradarė ir sustingo. Kažkaiptai nesinorėjo trukdyti. Matomai čia virte virė darbas.
-Atsiprašau, ieškau mokinių tarybos
Vis tik prašneko. Dėl tokio įsikišimo juk nebus kažko pertraukusi.

Maki išėjo iš klasės kabineto ir ėmė eiti koridoriumi tolyn. Prasilenkdama su kitais mokiniais koridoriuje nė neatkreipė į nieką dėmesio, mat mąstė apie kitus dalykus. Reikia išsiaiškinti.. pagalvojo ji ir veide šmėstelėjo žaisminga šypsena. Kaip tik tuo metu Maki stabtelėjo prie lango. Staiga jos dėmesį visiškai pasiglemžė vaizdas, kurį ji pastebėjo mokyklos kieme ir su dideliu susidomėjimu ji tiesiog ėmė stebėti įvykius.

Laukia matėsi keli sporto būreliai, bandantys prisikviesti naujų narių. Sustatyti stalai su anketomis, kiekvienas klubas atsinešė kažką, kas leistu savanoriams pabandyti. Didžiausios grupės rinkosi prie krepšinio, futbolo ir tinklinio klubų.

Maki kurį laiką spoksojo pro langą stebėdama kaip mokiniai būriavosi prie klubų stendų. Taip ir būtų užsistovėjusi, bet staiga pajuto telefono vibraciją, kuri pranešė apie atėjusią žinutę. Žvilgtelėjusi į telefono ekraną Maki perskaitė žinutę ir net nesinerdama į jokius apmąstymus iš karto išsiuntė atsakymą. Veiksmas už lango momentaliai patapo nebeįdomus, tačiau mergina atsiminė, kad nereiktų uždelsti per ilgai su būrelio kūrimu, todėl greitu žingsniu nuskubėjo mokinių tarybos kabineto link.

Išėjus iš mokinių tarybos kabineto Yua stabtelėjo. Atrodo pamokos buvo pasibaigusios jau, todėl geriausia idėja būtų keliauti namo. Turbūt. Užsigalvojusi ji instinktyviai žvilgtelėjo į telefoną, susižinoti laiko, o po to pakreipė akis į klasiokę.
-Kur tu gyveni? Gal mums pakeliui namo?
Išspaudė meilią šypseną. Mokykloje šiandien nebeturėjo ką veikti, nebent ji buvo kažką pamiršusi.

Maki išėjo iš kabineto laiminga. Ne tik, kad galbūt ne viena grįš namo, bet dar ir gavo realizuoti savo būrelio idėją. Uždariusi duris paskui save raudonplaukė apsižvalgė po koridorių. Jame buvo neįprastai ramu. Saulė jau leidosi nudažydama dangų rausvai oranžine spalva. Buvo aišku, kad pamokos jau baigėsi ir mokiniai jau senai išsilakstė namo. Žinoma apart tų, kurie turėjo užklasinės veiklos. Maki dar nenorėjo eiti namo, tačiau vienai likti nebūtų įdomu. Staiga merginai šovė geniali (pagal ją pačią) idėja.
-Gal pasilikim mokykloj per naktį? Gal pamatysim kažką neįprasto!
Raudonplaukė įsmeigė entuziastišką žvilgsnį į draugę.

Yua jau spėjo užsisvajoti apie trumpą kelionę namo ir pačius namus. Jaukią ir patogią aplinką. Ir čia staiga - spindinčios entuziazmu akys raudonų plaukų fone ir labai keistas pasiūlymas.
-pakartok
Net nesuprato ką pati pasakė, nes klasiokės pasiūlymas skambėjo begalo absurdiškai. Bent jau iš jos pusės taip atrodė. Ir to tikrai neketino įgyvendinti.
-Na jau ne. Leisti naktį kažkokiam pastate, kur niekas nepasilieka.. tu kaip nori, o aš einu namo.
Numojusi ranka neskubėdama patraukė link išėjimo.

Kai Yua paprašė Maki pakartoti savo idėją, raudonplaukė labai apsidžiaugė manydama, kad draugė susidomėjo jos pasiūlymu. Bet pasirodo nieko panašaus. Tačiau net gavusi neigiamą atsakymą Maki nepasidavė. Ji tiesiog tryško entuziazmu ateasti kažką neįprasto.
-Girdėjau, kad šioje mokykloje mirė mokinė ir ji dabar vaidenasi! Žiūrėk! Matei???!
Mosuodama rankomis ir bandydama sudominti Yua kalbėjo mergina, kai staiga ji šoktelėjo iš vietos ir atsisuko į koridoriaus galą, lyg ten būtų kažką pamačiusi. Negalejai pasakyti tai buvo suvaidinta ar ne, bet raudonplaukės emocijos jautėsi gan stipriai.

Yuos niekada nedomino vaiduokliai ir su jais susijusios istorijos. Ne tai, kad jų bijotų, bet tiesiog buvo tam apatiška ir nejautė jokio susidomėjimo, kada dauguma jos bendraamžių greičiausiai šokinėtų iš susijaudinimo. To tikras ir gyvas pavyzdys buvo Maki. Merginos emocijos jautėsi taip stipriai, kad nenoromis skverbėsi net į Yua pasąmonę.
Po tokio šūksnio Yua instinktyviai atsisuko į tamsaus koridoriaus galą ir nieko ten neišvydusi tik garsiai atsiduso. Gal ir visai neblogas laiko praleidimas bus, jei ji prisijungs prie savo klasiokės nuotykio. Tuo labiau, kad šiuo metu kažkodėl jautėsi vyresnė už ją ir nenorėjo vienos merginos palikti nežinia kur ar su kuo. Geriau prižiūrės, kad nenuoramai nieko nenutiktų, o kartu bus smagiau ir saugiau.
-Ką jau su tavim padarysi...
numykė, priimdama Maki pasiūlymą pasilikti mokykloje ir pasidairyti vaiduoklio.

Maki įdėmiai stebėjo koridoriaus galą, kur jai pasirodė, kad kažką matė. Bet visą susikaupimą labai greitai išblaškė Yua žodžiai. Klasiokės sutikimas pasilikti mokykloje per naktį buvo daug svarbiau. Maki atsisuko į draugę ir instinktyviai ją net apsikabino.
-Yua! Žinojau, kad ir tau bus įdomu!
Raudonplaukė paleido merginą ir parodžiusi klasiokei ją sekti, ėmė sėlinti koridoriumi tolyn iki posukio. Prisėlinusi ji atsargiai žvilgtelėjo ar nieko nesimato. Juk jai ką tik atrodė, jog matė kažką toje pusėje. Tačiau koridorius buvo tuščias. Maki kaip mat atsisuko į Yua.
-Galbūt reikėtų pasidairyti kabinetuose kokių prožektorių? Greit sutems ir nieko nebematysim.
Visiškai nesistengdama būti tyli mergina kreipėsi į draugę.

Koridoriuose įsigyvavo tyla, gal net per daug didelė. Pirmam aukšte dar karts nuo karto išslysdavo koks garsas, keli žingsniai, durų girgždesys. Koridoriaus gale nieko nebuvo, visos durys uždarytos, tik vienas langas pravertas. Visos durys turėjo stiklus, kad būtų galima pažiūrėti, kas vyksta viduje. Viename kambaryje kažkas paliko šviesą, tiesiai prieš atidarytą langą. Šiuo metu jau buvo pradėję temti. Saulė beveik nusileido ir nudažė dangų raudonu atspalviu.

Sutikusi pasilikti su Maki, Yua tiesiog sekė paskui merginą. Ji nesistengė eiti tyliai, bet vis tiek dėjo atsargiai pėdas, tačiau nezaidė draugės pasiūlyto zaidimo. Iš uz kampo ji ramiai išėjo ir be emocijų išklausė pasiūlymą susirasti šviesos. Kaip tik tuo metu praviro lango uzuolaidos sujudėjo, mesdamos šešėlį ant durų, kas atkreipė Yuos dėmesį.
-Ten dega šviesa
Parodė pirštu.
-Gal ką rasime?
Nors entuziazmu netryško, bet pamazu lyg ir uzsikrete merginos nuotykiu ieškojimo nuotaika.

-Whoa! Ten šviesa!
Nepajutusi tiesiog surėkė Maki, bet vos po to susivokusi ką padarė abejomis rankomis užsidengė savo burną ir kelioms akimirkoms sustingo. Juk jeigu gale koridoriaus buvo gyvybė, tai tikrai turėjo išgirsti raudonplaukę. Kaltu žvilgsniu ji pasižiūrėjo į Yua ir kreivai šyptelėjo patraukusi rankas nuo veido. Tada ėmė tyliai sėlinti koridoriumi tolyn. Karts nuo karto vis atsisukdama į draugės pusę, kad įsitikinti, jog ji vis dar seka. Maki pasiekė kabineto langą, iš kurio sklido šviesa, palaukė, kol ją pasivys draugė ir pabandė nepastebėta žvilgtelėti ar viduje yra kas nors gyvo.