9b klasės kabinėtas

Pagaliau suradusi nuorodas kur jai reikia eiti, po skambučio atskubėjo į klasę. Išsirinko populiariausią vietą - eilėje prie lango patį paskutinį suolą - ir ten atsisėdo.

Yua pasisekė gauti vietą, nors ten ketinosi keletas mokinių. Bet viskas greitai nurimo, visi gavo vietas ir mokytojas atsistojo. Pasirodo jis laukė jau senai, tik atsipalaidavusi poza nekreipė dėmesio.
-Sveiki atvykę mokiniai. Visa mokyklą jus sveikina ir stengiasi jus šiltai priimti. Mums tokia pat garbė, kaip ir jums...
Kalba buvo gan įprasta ir truko gan ilgai. Didžioji dalis klasės jau nebesiklausė, tik ramiai užsiminėjo kiekvienas savo.

Yua telefonas vėl suskambėjo/suvibravo.

Krūptelėjo, nes neatpažino mokytojo. Tarp gausybės mokinių buvo įsitikinusi, kad prie mokytojo stalo sėdėjo kas nors iš bendraklasių. Iš pradžių bandė klausytis kalbos, vėliau nukrypo žvilgsnis pro langą. Ir tada supypsėjo telefonas, gavęs žinutę. Yua iš karto griebė telefoną ir pirmiausia išjungė garsą, palikdama tik vibro. Tik po to perskaitė gautą žinutę. Šyptelėjo pusę lūpų bei parašė atsakymą. Naujas nepažįstamas kėlė smalsumą.

Nors klasėje demesys šokinėjo, visi atsisuko į suskambėjusį telefoną. Mokytojas atkreipė dėmęsį, bet nieko nesakė. Tikriausiai matė, kad garsą išjungė. Klasiokai šypsojosi ir šnabždėjosi.

Kaltai nusišypsojo visiems atsisukusiems ir dar tyliai, tik lūpomis, atsiprašė. Viena ausimi klausėsi klasės ir toliau susirašinėjo telefonu. Atrodė per daug neįtikima ir nepatikima, todėl šypsojosi, nors ir stengėsi tai nuslėpti, kad daugiau niekas klasėje į ją neatkreiptų dėmesio. Vis pramoga praleisti laiką.

Po ilgos ir nuobodžios kalbos, nuskambėjo skambutis. Mokytojas pamojo ranka, lyg sakydamas "laisvai", ir išėjo iš klasės. Klasiokai subėgo į grupes ir pradėjo plepėti. Kelios merginos ir vaikinai prišoko ir Prie Yua.
-Labas, kuo tu vardu?- išdrįso paklausti vienas iš vaikinų.

Po paskutinės žinutės, Yua nesijautė kitaip, bet kažkas nedavė ramybės.

Perskaičiusi paskutinę žinutę pasijuto keistai. Lyg pokštas būtų nuėjęs per toli. Bet tuoj nuskambėjo skambutis. Mokytojas išėjo ir prie jos priėjo klasiokai. Yua pasidėjo telefoną į kišenę.
-aš Yua. O jūsų kokie?
Džiaugėsi, kad nereikės pačiai vienai slampinėti po mokyklą, todėl šypsodamasi nužvelgė klasiokus.

Apsuko merginą grupelė, kuri tarpusavyje atrodė pažįstama.
-Aš Kazunori, arba tiesiog Kazu. - Drąsiausiąs vaikinas prisistatė.- Šitas drovuolis Kiyo.
-Aš Tamaki ir mano draugė Ayame. - Įsiterpė mergina. -Kaip tau nuobodaus pono Sakanoue kalba?
Grupelė buvo susidomėjusi nauju krauju.

Klausydamasi pristatomų klasiokų stengėsi įsidėmėti jų vardus. Kiek sunkokai sekėsi, nes vardai jai buvo nekasdieniški. Bet kaip nors įsimins. Kiekvienam iš jų linktelėjo, o po to perkreipė veidą, nes mokytojo vardas skambėjo ypatingai sunkiai.
-nepasakyčiau, kad nuobodus
Pabijojo prisipažinti, kad negirdėjo mokytojo kalbos.

Kazu pats pirmas atkreipė dėmesį.
-Tai tu viena iš protingųjų? Padėsi mums su namų darbais?
Iškart po žodžių, Kazu gavo į šoną iš kumščio. Ši dovanėlė buvo nuo Tamaki.
-Nelįsk prie jos, dar išgąsdinsi!
-Aš tik klausiau?!

- protingųjų?
Perklausė nesupratusi.

-Neklausyk jo, jis protingais laiko visus, kurie klauso mokytojo.
Įsiterpė Ayame. Ji nebuvo tokia garsi, kaip kiti du, bet jos nervinga šypsena atrodė jauki. Po žodžių suvibravo telefonas.

Nusišypsojo merginai ir išsitraukė telefoną. Vos perskaičiusi žinutę, staigiai atsistojo išmesdama telefoną ant stalo.
-ką?! Kas per nesamonė?

Grupelė atšoko atgal. Staigus judesiai ir žodžiai pagavo visus netikėtai. Kazu pirmasis išdrįso paklausti.
-Kažkas ne taip?
Jo ranka iškart artėjo prie telefono. Veide nesimatė jokio pykto tikslo, tik smalsumas.

Pamačiusi kaip visus išgazdino ir pati jau kiek aprimusi perbraukė delnu per kaktą.
-ne ne. Viskas gerai. Atsiprašau kad išgasdinau
Pasiemė telefoną, kad niekam nekiltų pagunda perskaityti žinutės, ir įsidėjo jį į kišenę.
-ką jūs dažniausiai veikiat per pertraukas?
Tikriausiai kvailas klausimas, bet norėjo nukreipti mintis ir kad greičiau užsimirštų įvykis.

Nors atmosfera buvo nejauki, vaikinai greitai tai pakeitė su juoku. Nors juokas buvo perdėtas, aplinkiniai greit pamiršo apie visus įvykius. Visi nusišypsojo ir tikėjosi, kad nepasikartos.
-Paprastai kalbam, tik jei ką mes čia irgi pirmi metai.
Su plačia šypsena pasakė Ayame. Kartu su telefono vibravimu.

-Eeeh? O toks jausmas, kad jūs jau čia nuo pat pradžių?
Žvilgtelėjo į telefoną ir greitai sumaigiusi kelis klavišus, su šypseną pasižiūrėjo į klasiokus.

-Nuo pradžių, juk čia gimnazija. - nusišypsojo Amaya.
-Bet mokėmės kartu ir praeitoje mokykloje. -Įsiterpė Kazu.
Neužilgo skambutis suskambėjo ir po truputi visi grįžo į suolus. Tamaki sėdėjo iš šono, o kiti kiek toliau.

-oh
Tebuvo Yua atsakymas po paaiškinimų. Nuskambėjus skambučiui ir visiems susėdus, ji laukė mokytojo ir maigė telefoną.

Mokytojas įėjo į klasę ir pradėjo pamoka. Atrodo čia buvo matematikos mokytojas, nes rašinėjo lygtis ant lentos.

Mokytojui pradėjus lygtis rašyti ant lentos, Yua išsitraukė iš tašės sąsiuvinį ir tušinuką. Telefone net išjungė vibro bei jį pasidėjo šalia ant stalo, ekranu į viršų, kad matytų atėjusias žinutes. Konspektavosi ką kalbėjo mokytojas.

Pamoka buvo įprasta, užduotys nesunkios ir matytos. Atrodo šiandien buvo kartojimo pamoka. Klasėje girdėjosi tušinuko braižymas ir tylūs atodūsiai.

Po paskutinio telefono pamaigymo, prunkštelėjo lyg po absurdiško konors išgirdimo. Apvertė telefoną ekranu žemyn ir susikaupė pamokai.

Pamoka toliau praėjo sklandžiai. Skambutis nuskambėjo ir visi vėl susirinko, tik dabar pradėjo stumdyti suolus vieną prie kito. Tamaki priėjo prie Yua ir paklausė.
-Nori kartu papietauti?
Nors ir paklausė, ji iškart pradėjo stumti suolą arčiau merginos.