Mokinių Taryba/Geografija

Yua rašo:Prasivėrus durims, nedrąsiai dar jas plačiau pradarė ir sustingo. Kažkaiptai nesinorėjo trukdyti. Matomai čia virte virė darbas.
-Atsiprašau, ieškau mokinių tarybos
Vis tik prašneko. Dėl tokio įsikišimo juk nebus kažko pertraukusi.

Žaidžiantis vaikinas ir mergina net neatkreipė dėmesio, tik likęs vaikinas sustabdė savo darbus.
-Taip klausau, čia mokinių tarybą, kažko reikia?
Jo balsas skubėjo, vis žvilgčiojo į merginą su susirūpinusiu žvilgsniu.

-ehehhe
Sukrizeno kada buvo į ją atkreiptas dėmesys. Pati gerai nesuprato ko jai reikia, o čia visą tai reikėjo paaiškinti skubančiąjam.
-kaip patekti į mokinių tarybą? Noriu prie jūsų prisidėti

Į naujus žodžius pakėlė akis ir mergina. Kelioms sekundėms vyravo visiška tyla.
-Aš tavęs nemačiau mokykloje, tu naujokė? - paklausė mergina.
Nors klausimas iškylo, abu pašnekovai susižvalgė ir tikriausiai atsakymą išmastė patys.
-Neužilgo bus prezidento rinkimai. Kai prezidentas išrinktas, jis nusprendžia kas bus jo taryboje. - paaiškino vaikinas.
-Tu gal nori tapti prezidente? - užklausė mergina, dabar jau pilnai sustabdžiusi savo veiklą.

-Taip, aš naujokė
Patvirtino ir toliau klausėsi kas sakoma. Tada suklapsėjo akelėmis ir palenkė galvą į šoną. Susimąstė ką daryti: prezidente tikrai nenori būti, bet ir į tarybą gali būti kad kitu atveju nepateks. Kažkokia sudėtinga situacija. Tylėjo ir žiūrėjo į porelę. Gal išorėje atrodė, kad tuščiai spokso, tačiau galvoje mintys virte virė.
-o gal ir noriu.
Ramiu balsu pagaliau pratarė.
-ką prezidentas daro jūsų mokykloje ir kaip juo tapti?

Staiga prasivėrė kabineto durys, pro kurias įėjo Maki. Nespėjusi net nužvelgti žmonių, kurie buvo patalpoje, mergina iš kart prakalbo.
-Noriu sukurti savo būrelį. Turiu reikiamą skaičių žmonių, kurie nori prisidėti.
Ir tik išpylusi priežastį, dėl kurios čia pasirodė, pastebėjo kabinete ir Yua. Maki iš karto plačiai išsišiepė ir parodė pirštu į klasiokę.
-Ji - viena iš jų.

-Prezidentas vadovauja tarybai ir rūpinasi, kad visi darbai butu atlikti. Tarp jų yra prižiūrėti visus klubus, prižiūrėti ir rengti visus renginius ir palaikyti taisykles.
Paaiškino mergina ir lygtais dar kažką norėjo pasakyti. Pro duris įsiveržusi Maki nutraukė mintį. Visi, išskyrus žaidžiantį vaikiną, pakreipė žvilgsnį į naujai atėjusią.
-Gerai užpildyk vieną iš tų dokumentų su visais narių pilnais vardais ir atnešk čia, tada pasitarsim ar reikia tokio būrelio. - vaikinas pirštu parodė į krūvelę popierių ant stalo.

Klausėsi ir vis niaukėsi Yua veidas. Tiek daug darbų užkrauta prezidentui. Pamačiusi Maki, iš pradžių pagalvojo, kad ir ji veršis į mokinių tarybą, bet tik išvydo priešais save atkištą pirštą.
-Aš?
Sumirksėjo sunkiai prisimindama situaciją. Viskas atrodė taip seniai vyko. Bet nusprendė nesigilinti, o užbaigti aiškintis jai rūpimą klausimą.
-O kaip vyksta rinkimai? Kaip tapti tuo prezidentu?

Gavusi lapą, kurį reikėjo užpildyti, Maki tik žvilgtelėjo į Yua smalsiu žvilgsniu, nes nenutuokė, ką klasiokė čia veikė. Tuo metu suvibravo telefonas ir mergina greit perskaičiusi žinutę sumaigė atsakymą. Šį kartą neatrodė taip, lyg kažkas būtų svarbaus. Šyptelėjusi klasiokei, atsisėdo į laisvą suolą ir ėmė pildyti formą. Surašė visus reikiamus dalykus apie burelį, bet užstrigo ties klasiokų vardais. Nors prisiminė visų, su kuriais jau teko bendrauti, vardus, tačiau pavardžių nežinojo. Kelias minutes pagalvojusi Maki pasisuko į mokinių tarybą.
-Jūs gal turit kiekvienos klasės mokinių sąrašus?
Nekaltai pasiteiravo.

Abu tarybos nariai pasiskirstė. Vaikinas padėjo Maki, mergina - Yua. Vaikinas nuėjo prie vieno iš stalčių ir greitai paieškojęs priėjo prie Maki.
-Čia yra jūsų klasės sąrašas, nes spėju, kad jūs abi iš tos pačios klasės. Jeigu reikia kitos klasės sąrašo, turi pasakyti kurios klasės. -paaiškino vaikinas ir toliau stovėjo, lyg prižiūrėdamas.
Tuo tarpu mergina jau atsisėdo ant stalo, nes matė, kad pokalbis su Yua greit nesibaigs.
-Mes propaguojam demokratija. Padarom kelis linksmus eventus, užbaigiam podiumo diskusija ir leidžiam balsuoti už kandidatus mokykloje. Jei surinka daugiausiai balsų, laimi.

Besiklausant paaiškinimų Yua dairėsi po klasę, o po to susikoncentravo ties pašnekove.
-o kada visi tie eventai prasideda? Ar daug pretendentų į prezidento postą?
Knietėjo viską išsiaiškinti iki smulkmenų, nors pačio prezidento vieta mažiausiai jai buvo reikalinga.

-Ačiū!
Gavusi savo klasės sąrašą Maki ėmė pirštu vesti per mokinių vardus ir pavardes ir ieškoti bendraklasių, kuriuos jau pažįsta. Taip vieną po kito beįrašinėjant į burelio sąrašą raudonplaukė nugirdo ir Yua klausimus dėl prezidento posto. Vienu momentu šmėstelėjo mintis, kad mergina, nors iš pradžių taip nenorėjusi niekur veltis, dabar ketino bandyti paimti mokinių atstovybės prezidento vietą. O kas blogiausia, kad tai buvo Maki pirminė įdėja, iki kol ji nebuvo priversta būti klasės seniūno pavaduotoja. Tačiau raudonplaukė greit nuvijo tokias mintis baiginėdama pildyti anketą dėl burelio ir nebesigilino į klasiokės pokalbį su mokinių tarybos nariais. Mergina nusprendė, kad Yua nedarytų nieko panašaus žinodama, kad Maki norėjo to posto. Todėl per daug nesigilindama ji atsistojo ir padavė lapą vienam iš atstovybės narių.
-Užpildžiau anketą dėl burelio. Ką dabar reikia daryti?
Linksmai pasiteiravo.

Mergina tęsė pokalbį:
-Paprastai po kelių savaičių nuo mokyklos pradžios. Kai konkurentai nusprendžia ir sutaria su dabartiniu prezidentu. Kolkas vieninteliai pretendentai tai aš ir jis.
Parodė į vaikiną prie Maki. Kuris kažką norėjo atsakyti Maki bet buvo pertrauktas balso iš kambario gilumos. Žaliaplaukis vaikinas nusiėmė ausines nuo galvos ir padėjo pultelį.
-Dabar reikia įšventinti burelį. Ateik ir atsiklaupk.
Naujasis ir stipriai aukštesnis vaikinas paėmė pagalvę ant kurios sedėjo ir mestlėjo ant žemės, priešais save.

Kol vaikinas atsisuko atsakyti, Maki spėjo sumaigyti ypač trumpą žinutę. O tada išgirdo kai ką keisto.
-Atsiklaupti? Įšventinimas?
Mergina apsidairė po kambarį, pamatė kaip atneša pagalvėlę. Sutrikusi vėl atsisuko į tą patį vyruką.
-O net neperžiūrėsit anketos? Iš karto patvirtinat?

Nužvelgė abu "konkurentus" ir mintyse nusipurtė. Nebus lengva kaip ji galvojo. Tuo labiau, kad šitie du ir taip jau trinasi mokinių taryboje ir visi juos pažįsta. Nejučia garsiai atsiduso, bet tuoj patraukė jos dėmesį kitas reginys. Nustebusi klausėsi ir stebėjo kas vyksta.

Mergina garsiai atsiduso, bet toliau stebėjo kartu su Yua. Žemesnis vaikinas nuėjo toliau ir bandė nekreipti dėmesio. Tuo tarpu Aukštesnis vaikinas nusišypsojo ir tarė:
-Aišku patikrinsiu, pagal tradiciją, kuri šitoje mokykloje nuo pirmų metų, tu turi atsiklaupt ir paduoti prezidentui savo anketą. Tada turi pasakyti "Didysis prezidente, ar leisi mūsų grupelei prisijungti?" Aš peržvelgsiu ir tada sutiksiu ir pakrikštysiu arba atmesiu.
Išdidžiai stovėjo šis 'prezidentas' ir laukė merginos.

Maki kelias minutes pastoviniavo, mat visas įšventinimo ritualas jai atrodė kažkoks keistas. Kažkuriuo metu spėjo perskaityti gautą žinutę ir į ją atrašyti, tačiau greit grįžo prie reikalų, nes vaikinas laukė jos atsakymo.
-Negi visi taip daro?
Tai buvo beveik retoriškas klausimas, tačiau merginos akys vis tiek peržvelgė kambaryje buvusius moksleivius. Kadangi visas dėmesys buvo sutelktas į ją ir jai buvo patvirtinta, kad visi taip daro, Maki nebeliko nieko kito kaip tiesiog daryti tą patį.
-Na gerai. Didysis prezidente, ar leisi mūsų grupelei prisijungti?
Tiesiog išbėrė žodžius be jokių didelių emocijų tik su šiokiu tokiu nekantrumu. Skruostai šiek tiek paraudo, nes reikėjo viską pasakyti atsiklaupus ant pagalvėlės ir tai atrodė labai kvailai.

Toliau stebėjo "ritualą". Net labiau atsilošė ir sukryžiavo rankas ant krūtinės iš nepasitenkinimo kaip viskas kvailai atrodo. Pradėjo trūkčioti ir akies vokas. Kogero visas veidas persikreipė, tačiau po Maki išlementų žodžių Yua prunkštelėjo ir staigiai užsidengė abiem delnais burną.

Rimtą veidą išlaikė prezidentas, bet burnos krašteliai užsirietė į menką šypseną. Peržiūrėjęs lapelį linktelėjo ir gražino visiškai ledinį veidą.
-Patvirtinu, dabar užsimerk kelioms sekundėms, kol aš pabaigsiu šventinimą.

Tuo tarpu mergina, kuri šypsojosi, prislinko prie Yua ir sukuždėjo.
-Netikėjau, kad ji atsiklaups.

Jau kiek susitvardžiusi nuleido rankas ir trūktelėjo pečiais. Pasilenkė link prislinkusios merginos, kad galėtų jai atgal sušnabždėti.
-O kas belieka, kai labai reikia. Tikslas pateisina priemones, kaip sakoma. Bet jis ganėtinai trenktas, tokių dalykų prisigalvoti
Tyliai dar vis krizeno iš matomo vaizdo.

Pasijautė dar kvailiau girdėdama kaip aplinkiniai ėmė tyliai kikenti. Pasukusi galvą pamatė, kad net Yua juokėsi. Bet raudonplaukė žinojo, kad jeigu nepadarys paskutinio dalyko, tai tarybos nariai tiesiog gali apsigalvoti ir atsisakyti priimti jos burelį. Ką padarysi, nors ir akivaizdžiai nepatenkinta Maki užsimerkė.

Vaikinas surinko kelis laikraščius ir pradėjo jos sukti į lazdelę. Mergina žiūrėjo toliau ir vėl kuždėjo:
-Toks jau tas mūsų prezidentas. Savo darbą atlieka gerai, bet jei randa laiko linksmybėms, krašto nėra. Beje, aš Asuka Hanako.

Prezidentas judėjo greitai. Vos tik vokai palietė Maki skruostus, greitais judesiais paėmė tuščią puodelį su lėkštute. Juos atsargiai padėjo ant galvos ir atsitraukė kelis metrus.
-Įšventinu tave į puodelių riterius. Tikiuosi gauti arbatos kiekvieną rytą.
Veide matėsi šypsena. Kiek vaikiška ir žaisminga, tikrai ne piktdžiugiška ar pasišaipanti. Laisvas vaikinas atnešė susuktą laikraštį iš keleto sluoksnių ir ištiesė Maki.
-Atsikeršijimui.

-Yua... Sasaki...
Sukuždėjo prisistatydama merginai. Patiko, kad mokinių taryba atrodė visi smagūs ir draugiški.
Po prezidento žodžių vėl prunkštelėjo tvardydama beišsiveržiantį juoką.
-O jam fantazijos netrūksta

Maki jau iš pradžių jautėsi kvailai, bet po tokio "ritualo" tikrai įsižeidė. Kadangi mergina nemokėjo slėpti savo emocijų, tai viskas matėsi iš jos žvilgsnio. Nusiėmusi puodelį su lėkštute sau nuo galvos, padavė jį vaikinui, kuris jai kaip tik norėjo paduoti rankšluostį.
-Pasidaryk pats.
Piktai atšovė prezidentui ir apsisukusi ėmė greitu žingsniu eiti link durų. Beeidama išsitraukė suvibravusį telefoną. Durys atsidarė ir jau atrodė, kad Maki išeis, bet mergina staiga sustojo ir apsisuko atgal su nežymia šypsenėle. Ji priėjo prie vaikino su laikraščiu ir dabar jau pati jį pagriebė iš jo rankos.
-Pasielgei negražiai. Atsiprašyk!
Entueziastingai pasakė raudonplaukė ištiesdama ranką su susuktu laikraščiu į vaikiną.

Prezidentas kiek palenkė galvą ir paraudo kai Maki rodė savo pykčius.
-Kaip miela,- tyliai sumurmėjo.
Jai nusisukus, prezidentas jau ketino pratęsti žaidimą. Ausines ir pultelis buvo prie pat, bet Maki sustojo ir apsisuko. Kiek sutrikęs, sekė jos veiksmus. Laikraštį laikantis vaikinas irgi stebėjo iki ir po įrankio praradimo. Prezidentas greičiau susiprotėjo, nei kiti ir puolė prie stalo. Pasigriebė vieną iš plakatų ir greitai susuko. Aiškiai minkštesnis nei vaikino susuktas, bet tiks.
-Aš ką tik tave įšventinau į riterius, o tu jau ketini užimti mano sostą?
Savo ginklu bandė numušti priešininko.

Mergina atsistojo ir pradėjo dairytis ką daryti. Panašu, kad ieškojo, ką apsaugoti nuo ateinančio chaoso.
-Tai dažnai vyksta.